šaknėtas

šaknė́tas, -a adj. (1) K, Rtr, NdŽ; Ser žr. šaknytas: 1. I, K, L, LL65, Š, KŽ, Prn, Ob Vėželių (tokių gydomųjų žolių) šaknys labai šaknė́tos VšR. Šiemet bulvos blogos, labai šaknė́tos Ds. Paskui reik tenai sudiegti bulves ar kitas šaknėtosias daržo žoles, beje: batvinius, kopūstus, markus S.Dauk. Šįmet šaknė́ti sėtiniai mėlenoms žievėms Šts.

šaknė́tai adv. K.

2. Į tokią šaknė́tą dirvą sodinom [bulves] Iš. Reik veizėti, kad gruntas būtų išpurintas, neakmuotas ir nešaknėtas S.Dauk. Paršežeris yr šaknėtas ežeras – tinklus drasko Lk. Šaknė́tos velėnos Šts. 3. giliai įaugęs į kūną: Tokia šaknė́ta karpa augo Gs. 4. panašus į šaknis: Šaknėti debesiai Pn.